Maistinės vertės samprata
Valgomieji grybai pagal maistingumą, skonį, paplitimą ir vartojimo tradicijas rusų mikologo dr. B. P. Vasilkovo 1948 m. buvo suskirstyti į 4 kategorijas.
Tai buvo subjektyvus skirstymas, nes dar nebuvo žinoma daugelio valgomųjų grybų biocheminė sudėtis, lemianti jų maistinę vertę, todėl kai kurios grybų rūšys pakliuvo į vieną ar kitą kategoriją nepagrįstai.
Daugelio pasaulio mikologų nuomonė šiuo klausimu nesutapo, tad ir ši klasifikacija nebuvo plačiai naudojama.
Biocheminės valgomųjų grybų savybės toli gražu nevisiškai ištirtos dar ir šiandien, todėl pasaulyje daugiausia pasikliaujama vokiečių mikologinėje literatūroje naudojamu valgomųjų ir nuodingųjų grybų vertinimu, pagrįstu laboratoriniais praktiniais tyrimais, juolab kad nuodingųjų, ypač pavojingų grybų biocheminės savybės ištirtos palyginti išsamiai.
VALGOMAS, MENKAVERTIS - grybų vaisiakūniai smulkūs, retai randami, paruošti maistui neypatingo skonio;
VALGOMAS, VERTINGAS - malonaus skonio grybai, vartojami švieži, sūdyti, marinuoti, šaldyti ar kitaip paruošti, nereti;
VALGOMAS, LABAI VERTINGAS - malonaus aromato ir skonio grybai, vartojami švieži, džiovinti, marinuoti, šaldyti, rūkyti ar kitokiu būdu paruošti maistui, nereti;
NEVALGOMAS - grybai, kuriais neapsinuodijama, nes jie neturi nuodingų medžiagų, bet gali būti patiriami nemalonūs skaumingi pojūčiai (pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas);
NUODINGAS - grybai, turintys silpnai nuodingų medžiagų, pavojingų žmogaus sveikatai ar net gyvybei, pvz., kai kurios musmirės, tauriabudės, baltikai, plaušabudės;
LABAI NUODINGAS - grybai, turintys labai nuodingų medžiagų, pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei, pvz., žalsvoji musmirė;
MAISTINĖ VERTĖ NEŽINOMA - grybai, kurie nepriskirtini nei prie nuodingųjų, nei prie valgomųjų, nei prie nevalgomųjų, o literatūroje kartais nurodomi kaip valgomi, o kituose šaltiniuose – kaip nevalgomi.
