Trobagrybio išdaigos
Žalingasis trobagrybis (Serpula lacrymans (Wulf.: Fr.) Bond.) - vienas aršiausių medienos gadintojų.
Panašių į jį dar yra per 70 rūšių, daugiausiai gyvenančių miškuose, parkuose, soduose.
Tačiau žalingasis trobagrybis pergudrauja savo gentainius ir įsikuria patogiau - namuose, kaip koks geradarys ar bičiulis.
Nors miškuose jam labai gera, daug medienos, bet ten yra ir nemažai konkurentų, be to, jį greitai pastebi ir sunaikina. Po grindimis, nematomose pakampėse, po baldais, jeigu tik kambariai nevėdinami ir drėgni, šis grybas pasijunta lyg rojuje. O ką jau kalbėti apie sandėlius, rūsius, pakluones, nevėdinamas palėpes. Ten jis dar saugesnis, nes žmogus į pašales rečiau užmeta akį, kartais, užgriozdindamas kampus ar uždengdamas vėdinimo angas, atrodytų, lyg specialiai sudaro jam patogias sąlygas.
Tada šis grybas, mokslininkų dar vadinamas „verksniu“ atitinkamomis sąlygomis (30-35 proc. drėgmės, 20-25 °C šilumos) greitai ir gerai įsikuria. Šviesa jam nebūtina, net nereikalinga. Šviesos „verksniai“ net privengia, nes ji trukdo jiems vystytis. „Atsidėkodamas“ už prieglobstį, šis grybas per kelis mėnesius ar metus pašiūrę, sandėlį, grindis ar namo kampą, o kartais ir visą namą paverčia trūnėsiais.
Veltui mėgintume sudaryti žalingajam trobagrybiui atsparių medžių rūšių katalogą. Tokių nėra. Mėgstamiausi - sakingi spygliuočiai, tačiau jis sėkmingai graužia popierių ir odą, jam netrukdo net tinkas.
Šiam grybui nesudėtinga suardyti ir mūrinę sieną, svarbu, kad joje būtų drėgnos medienos. Aptikęs sienoje įtrūkimą, didesnį ar mažesnį plyšelį ir nors gabalėlį medienos, jis be jokio vargo persikelia į antrąjį ar net trečiąjį aukštą, o jeigu sąlygos geros, tai ir aukščiau palipa, į palėpes, kur dažniausiai gausu medinių konstrukcijų.
Bespalviai grybienos hifai plinta ir vertikaliai, ir horizontaliai, kur drėgna, šilta ir nevėdinama. Dulkėmis virsta mediena, sutrupinamas tinkas, ir visai nesvarbu - žiema ar vasara.
Žalingasis trobagrybis negadina sausos, impregnuotos medienos, nemėgsta, vengia vėdinamų patalpų. Gera ventiliacija - pražūtinga šio grybo gyvybinei veiklai.
Antroji kliūtis - impregnavimas. Medienai impregnuoti šiuo metu priemonių pakanka, tik nereikia persistengti, nes būna atvejų, kai name negali gyventi ne tik trobagrybiai, bet ir šeimininkai. Šio grybo piktadarystės aprašytos net Biblijoje, kur jis vadinamas „namų raupsais“. Senovės graikai ir romėnai mokėjo pasigaminti impregnavimo alyvos, kurios atsparumą įrodė laikas - iki šiol yra išlikusių medinių skulptūrėlių, pagamintų beveik prieš 500 metų iki mūsų eros, buvusių ir drėgnoje aplinkoje.
Kaip atrodo šis grybas? Jo vaisiakūniai panašūs į kempinę, 40—50 cm skersmens, 4 cm storio, netaisyklingi, dažniausiai priaugę prie grindų iš apačios, tačiau būna ir pasieniuose, ir palubėje.
Iš pradžių grybas būna baltas, vėliau paruduoja, spinduliškai susiraukšlėja tinkliškomis klostėmis, o jo paviršius atrodo lyg apsiašarojęs (su rudo skysčio lašeliais). Grybo „ašaros“ dėl piktadarystės vadinamos „krokodilo ašaromis“. Kai lašeliai džiūna, o pats grybas kvėpuoja, išsiskiria žmogui nuodingų medžiagų.
Taigi „verksniai“ ne tik ardo būstą, bet ir kenkia jame gyvenančių žmonių sveikatai. Kai išgaruoja „krokodilo ašaros“, pradeda byrėti grybo sporos, kurios kenkia akims ir kvėpavimo takams. Per parą tik 1 cm2 jo vaisiakūnio pasėja per 35 mln. sporų. Tik įsivaizduokite, kiek jų yra kambaryje. Žalingasis trobagrybis puikiausiai dauginasi ir vegetatyvinės grybienos atplaišomis dar nepažeistos medienos paviršiuje. Grybą daugina žiurkės, pelės, vabalai, katės, net pats žmogus, to nejausdamas ir nežinodamas.
Jeigu patalpoje juntamas šleikštus ir nemalonus pelėsių kvapas, jeigu kur nors pasienyje matosi baltos ar parudavusios grybienos guotelės, kuo skubiau reikia sunaikinti šį pavojingą židinį.
Skrupulingai turi būti pakeičiama visa pažeista mediena, nors grybas ir lengvai nusivalo ar nubyra. Būtina gera ventiliacija. Apkrėstą medieną reikia sudeginti. Jos negalima dėti nei prie malkų, nei prie statybinių medžiagų, naudoti ūkinėms reikmėms.
Nuėmus tinką, siena turi būti dezinfekuojama ir tinkuojama iš naujo. Namų šeimininkams reikia itin saugoti, kad nebūtų drėgna po grindimis, kad sienos ir pastogė būtų sausos.
Rūpestingai būtina prižiūrėti rūsio patalpas, nes dažniausiai iš ten šis „geradarys“ persikelia į gyvenamąsias patalpas. Ypač reikia būti atsargiems tiems, kurie įsirengę pirteles gyvenamuosiuose būstuose.