Nuodingieji grybai

Grybų pasaulyje yra ir labai nuodingų bei klastingų, įėjusių į žmonijos istoriją kaip paslaptingų „galvažudžių“ įkaitai, prisidėję prie daugelio žmonių gyvenimų suluošinimo ar net gyvybės atėmimo.

Europoje auga daugiau nei 1000 nuodingų grybų rūšių, mūsų miškuose, parkuose, soduose kol kas žinoma per 100, iš jų 20-30 labai pavojingų žmogaus gyvybei.

Tačiau tai tik apytiksliai skaičiai, nes nėra griežtos ribos tarp nevalgomų ir nuodingų, be to, tik nedaugelio nuodingųjų grybų blogosios savybės ištirtos. Nereikia bijoti nuodingų grybų, reikia tik juos pažinti. Tai ne gyvatė ar skorpionas, širšė ar net geroji bitutė, kurie per neapdairumą priminti, prispausti ar kitaip suerzinti ginsis savo nuodingu įkandimu.

Labai nuodingi žalsvoji ir smailiakepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, eglinė kūgiabudė, rausvėjančioji plaušabudė, aršioji ir nuodingoji tauriabudės bei kai kurie kiti. Nors ir 2-3 tokie grybai pakliuvę į puodą be jokių išlygų vienodai pragaištingi mažiems, dideliems ir seniems. Vien rausvėjančios plaušabudės 30-100 g vaisiakūnis mirtinai pavojingas 70 kg sveriančiam žmogui.

Dabar šie grybai gerai ištirti, žinoma, kokios juose esančios medžiagos yra nuodingos, pavyzdžiui, pavojingiausiame grybe - žalsvojoje musmirėje - nustatyta net 16 nuodingų medžiagų, ypač pavojingų yra 7: amanitinai, amaninas, faloidinas, falacidinas ir kt. Pakanka suvalgyti 50 g svorio vaisiakūnį, kuriame yra 5-7 mg vien tik amatoksinų, netirpstančių verdančiame vandenyje, - ir tai jau mirtina žmogui dozė (100 g vaisiakūnyje amatoksinų kiekis padvigubėjęs). Literatūroje nurodoma, jog iš 562 apsinuodijimo atvejų - 282 mirtini. Panašių savybių turi ir kiti minėti grybai.

Grybo nuodingumas priklauso nuo augavietės, grybo amžiaus ir dydžio: kuo jaunesnis, tuo baisesnis. Baisiausia tai, kad šiais grybais apsinuodijus blogai pasijuntama jau per vėlai, po kelių ar net keliolikos valandų, o kartais net po 2 parų ir vėliau, kai nuodai jau būna absorbavęsi į kraują, pakenkę kepenų ir smegenų veiklai.

Tokiais atvejais beveik neįmanoma išsigelbėti. Nuodai jau atlikę juodąjį darbą. Tačiau kad ir kaip atgrasiai atrodytų musmirės ir kiti šungrybiškos išvaizdos nuodingieji grybai, daugeliui nors ir gerai pažįstami, vis vien šie klastūnai įsėlina į pintinę ir savo apgaule pridaro daug nemalonumų neatidžiam grybautojui. Kiekvienais metais Lietuvoje vis dar pasitaiko po keletą apsinuodijimo atvejų, tada ir gydytojai kartais yra bejėgiai išgelbėti gyvybę.

Paprasčiausiai ir suprantamiausiai nuodingus grybus pagal apsinuodijimo simptomus galima suskirstyti į tris grupes:

a) grybai, kurie tik suerzina virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Jų užvalgius, jau po 1-2 val. pakyla temperatūra, ligonis vemia, viduriuoja, bet po poros dienų pasveiksta;

b) grybai, kurių nuodai veikia nervų sistemą (paprastoji, gelsvoji, rausvarudė musmirės). Jų suvalgius, po 2-3 val. prasideda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, išsiplečia akių vyzdžiai, atsiranda haliucinacijos; greitai suteikus medicininę pagalbą, tokie ligoniai nesunkiai pasveiksta;

c) grybai, kurių nuodai (amatoksinai, falotoksinai, ypač faloidinas, amanitinas) ardo kraujo, kepenų ar smegenų ląsteles (žalsvoji, smailiakepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, rausvėjančioji plaušabudė, eglinė kūgiabudė). Praėjus 8-24 ar net 48 val. ir dar daugiau laiko po valgio, sutrinka kepenų veikla (kepenys sukietėja), atsiranda skausmai, traukuliai, vėmimas, viduriavimas, prarandama sąmonė; simptomai kiek aprimsta ir vėl paūmėja, kartojasi skausmo priepuoliai, pakyla temperatūra.

Įsidėmėtina, kad ir ištižusiais, sukirmijusiais, kelių šalnų pakąstais grybais, ypač augančiais vėlyvą rudenį ir vėliau (gruodį), taip pat galima stipriai apsinuodyti - kaip ir sugedusia mėsa, žuvimi, sviestu. Lakštabudinių karalystėje labiausiai reikia bijoti musmirių, nuodingųjų nuosėdžių, plaušabudžių, tauriabudžių ir meškučių.

Tarp baravykinių ir ūmėdinių, kurių Lietuvoje auga apie 130 rūšių, itin pavojingų nėra. Iš pavasarį augančių grybų pavojingiausias yra valgomasis bobausis. Jame aptikta nuodinga medžiaga giromitrinas, kuris verdant visiškai nesuyra, todėl kartais net ir 2 kartus apvirtais bobausiais galima apsinuodyti. Džiovinant grybus (pavėsingoje, tik negyvenamoje vietoje), giromitrinas per 2-3 mėnesius išgaruoja ir jo nuodingumas smarkiai sumažėja.

Apsinuodijus grybais, ligonį nedelsiant paguldyti, nes visais atvejais būna sutrikdyta širdies veikla, prie kojų ir ant pilvo pridėti karštą pūslę, duoti gerti širdį stiprinančios arbatos ar kavos, kategoriškai vengti alkoholinių gėrimų. Dirbtinai sukelti vėmimą, viduriavimą ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją.