Juodasis beržo grybas - Čaga

Keistas ir nepatrauklus, tamsiai mėlynai rudas, beveik juodas, sutrūkinėjęs ir supleišėjęs 40—50 cm skersmens, netaisyklingos formos ir visai nepanašus į grybą gumbas, kartais sveriantis net 5 kg ir daugiau. Auga ant gyvų beržų, rečiau ant alksnių, šermukšnių ar kitų medžių. Be kirvio ar medkirčio peilio jo nenugnybsi, nenurausi, nebent paviršių aptrupinsi. Tik labai retais atvejais pasiseka atlaužti jo didesnę ar mažesnę dalį, skiautelę. Šis grybas mikologų pastebėtas ir aprašytas beveik prieš 200 metų.

Ant medžių auga daugiau įvairios prigimties gumbų, su kuriais šis grybas neretai supainiojamas. Dauguma jį žino: tai juodasis beržo grybas, įžulnusis skylenis (Inonotus obliquus (Pers.) Pilat), dar vadinamas „Čaga“.

Manoma, kad jis gydo visas ligas. Išsiplėtęs, sumedėjęs ir sugumbėjęs grybas — daugiametis, jo išvaizdai nemažai įtakos turi saulė, lietus ir vėjas. Gamta suteikė „čagoms“ gydomųjų savybių, tuo išskirdama jas iš kitų kempininių grybų. Ši įmantri grybo dalis sudaryta iš nelygių, skersaruožių sluoksnių, o svarbiausia - neformuoja ir neaugina sporų. Tai sterili įžulniojo skylenio forma. Lietuvoje žinomos vos kelios nesterilios įžulniojo skylenio formos radavietės, tačiau „čaga“ (sterilioji forma) gana dažna, ją galima rasti dažname beržyne. Taigi eidami į mišką ieškoti stebuklingosios „čagos“, galite apsirikti ir nupjauti kokią nors kitą kempinę, kurių dažnai būna turguje ant prekystalių. Kita vertus, turguje įmanoma rasti ir tikrąją „čagą“, bet ji gali būti pasenusi, bevertė. „Čaga“ - ne toks jau stebuklingas grybas, nors ir vertingesnis už kitas kempines.

Pirmasis šio grybo biocheminėmis ir gydomosiomis savybėmis susidomėjo Tartu universiteto prof. Dragendorfas dar 1864 m. Jis nieko ypatingo neaptiko ir toliau grybo netyrė. Kitose šalyse išsamesnių tyrimų taip pat nebuvo. Tik po 100 metų, 1964 m., Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) medicinos institutas atnaujino šio grybo tyrimus ir susidomėjo jo gydomosiomis savybėmis. Institute nustatyta, kad ši kempinė nepaprasta, joje daug biologiškai aktyvių medžiagų: net 19 proc. kalio ir natrio, 2,45 proc. magnio oksido, 1,88 proc. kalcio oksido, daug pigmentų, kuriuose yra fenolinių, oksifenolaldehidinių, organinių rūgščių ir kitų medžiagų.

Matyt, šios medžiagos tinkamai subalansuotos ir ramina centrinę nervų sistemą, gerina medžiagų apykaita, stiprina imuninę sistemą. Daugelis šį grybą pradėjo laikyti stebuklingu, tačiau ypatingų jo galių nei mokslas, nei praktika dar nepatvirtino. Nepaisant visų abejonių, atsirado tokie preparatai kaip bifungenas ir bin-čaga. Sumaltas grybas rekomenduojamas kai kurioms virškinamojo trakto ligoms gydyti, tačiau kai liga įsisenėjusi, ypač onkologinė, - „čaga“ bejėgė, nors kai kuriems pacientams palengvina ir net pailgina gyvenimą. Juodasis beržo grybas vartojamas ne tik medicinoje: juo mėginta pagerinti pašarus, kad šie stimuliuotų gyvulių, ypač paršelių augimą.

Vaistams ir pašarams vartojamas tik ant beržų augantis grybas. Alksnių, šermukšnių, skroblų ir senų beržų papėdėse augančios „čagos“ nevartojamos. Šiuos grybus galima rinkti visus metus, bet vertingiausi jie yra žiemą ir pavasarį. Tuomet daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų. „Čagų“ ieškoti miške galima net šalčiausią žiemos dieną. Džiovinant grybas smulkinamas 4x5 cm gabaliukais. Nepakenčia aukštesnės nei 60 °C, todėl džiovinamas ne aukštesnėje kaip 50 °C temperatūroje. Jo veikliosios medžiagos išsilaiko tik 3-4 mėnesius, todėl nepatartina šių grybų pirkti turguje, nes nežinoma, kada jie surinkti, kokioje temperatūroje išdžiovinti, ant kokių medžių augo, o kartais parduodamas visai ne šis grybas. Išdžiovinta ir susmulkinta „čaga“ laikoma sandariuose induose, sausoje vietoje, saugoma nuo drėgmės ir pelėsių.

Šio grybo antpilu, turinčiu didelį kiekį aktyviųjų medžiagų, gydomas lėtinis gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, hemorojus, antpilas suaktyvina kepenų fermento veiklą. Prieš vartojant „čagą“, net ir profilaktiškai kaip arbatą, būtina pasitarti su gydytoju.

Pastaruoju metu ieškoma būdų, kaip šį grybą dauginti dirbtiniu būdu, nes natūralūs jo ištekliai gamtoje nedideli. Be to, atliekant sanitarinius beržynų kirtimus, „čagos“ telkiniai dar labiau mažėja, o jo paieškos didėja.