Haliucinogeniniai grybai
Senovės Meksikos, Indijos, Kinijos ir Egipto gentainiai vartojo haliucinacijas sukeliančius grybus, veikiančius jų pojūčius, elgseną, psichiką ir pažiūras. Šios grybų savybės buvo žinomos ir šiaurės skandinavų vikingams, kurie jomis naudojosi vykdami į mūšį savo dvasiai pakelti.
Jakutų, nencų, eskimų, čiukčių šie grybai buvo vartojami išeinant į medžioklę ar net kasdieniniame gyvenime kaip svaiginimosi priemonė vietoje alkoholio. Centrinės Amerikos indėnų gentys grybus taip išaukštino, kad statė jiems statulas, šventyklas.
Ir šiandien Gvatemaloje rymo didžiulės grybo formos akmeninės statulos, prie kurių žiloje senovėje užvalgius haliucinogeninių grybų buvo atliekamos religinės apeigos.
Grybai, indėnų manymu, atplėšdavo juos nuo žemės ir suartindavo su savo sukurtais dievais. Dar ir dabar tose šalyse kai kurių žmonių sąmonėje ne tik išlikusios, bet ir atliekamos tikėjimo apeigos, susijusios su grybų garbinimu ir paslaptyje laikomomis jų sukeliamomis haliucinacijomis.
Tokie reiškiniai sudomino ir mikologus bei medikus. Prancūzų mikologui H. Eimui ir amerikiečiams R. G. Vasonui (gydytojui) bei A. Veilui (gydytojui, neuropatologui, rašytojui) pavyko išaiškinti haliucinacijas sukeliančius grybus. Jie išstudijavo turimas mokslo žinias apie Meksikos, Pietų Amerikos indėnų haliucinogeninių grybų naudojimą ritualinėse apeigose, patys valgė šiuos grybus, dalyvavo jų apeigose, patys patyrė grybų poveikį ir detaliai visa tai aprašė keliose knygose.
Tai dažniausiai smulkūs, glotniagalvių (Psilocybe) genties grybai, turintys stiprių haliucinogeninių savybių, bet jų poveikis pasireiškia šiek tiek kitaip nei LSD (lizino rūgšties dietilamidas). Šiuose ir kai kurių kitų genčių grybuose, turinčiuose tokių savybių, rasta stiprių haliucinogenių medžiagų: psilocino, psilocybino, ibo- teninės rūgšties, muskarino, muskarono, muscimolo, bufotenino.
Šios medžiagos mažais kiekiais plačiai naudojamos psichoterapijoje, suaktyvina serotonino veiklą smegenyse, pagerina žmogaus būklę. Šiam tikslui minėtoms psichotropinėms medžiagoms išgauti, pavyzdžiui, Kuboje natūraliai auganti kūbiškoji glotniagalvė (Psilocybe cubensis) specialiai auginama dirbtiniu būdu (šiltnamiuose) dideliais kiekiais.
Iš gamtoje augančių pati stambiausia glotniagalvė, kurios kepurėlė užauga nuo kelių iki 10 ar net keliolikos centimetrų skersmens.
Lietuvoje tokie haliucinogeniniai grybai neauga, bet panašiomis, tik silpniau pasireiškiančiomis savybėmis pasižymi čia augančios kitos glotniagalvės, kai kurios musmirės ir kai kurie kiti grybai.